Panikos atakos – kas tai?
Panikos ataka yra trumpas, staigus, intensyvus nerimo ar baimės jausmas. Dažniausiai pasireiškia kartu su intensyviais kūno pojūčiais, tokiais kaip staiga padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, oro trūkumas, galvos svaigimas, raumenų įtampa, drebėjimas, pykinimas ir pan. Taip pat dažnai įvardijama, kad panikos atakos metu kyla jausmas, kad prarandi kontrolę, kraustaisi iš proto, ištiko širdies smūgis arba miršti.
Simptomai
Panikos atakos turi skirtingus simptomus, kiekvienam pasireiškiančius skirtingu intensyvumu. Tačiau šie dažniausi simptomai sukyla per kelias minutes: iš pradžių panikos ataka gali prasidėti dideliu, ne aišku iš kur atėjusio nerimo, baimės, nesaugumo jausmu; tuomet gali sukilti kiti simptomai, tokie kaip padažnėjęs širdies pulsas, sunkumas kvėpuoti, prakaitavimas, galvos svaigimas, spaudimas gerklėje ar krūtinėje, drebėjimas, raumenų įtampa, pykinimas, jausmas, kad prarandi kontrolę, patiri širdies smūgį arba miršti.
Kada ir dėl kokių priežasčių kyla panikos atakos?
Panikos ataka gali kilti staiga ir netikėtai, be jokio įspėjimo – važiuojant mašina, esant darbiniame susitikime, mokantis, žiūrint filmą, prieš užmiegant ir pan. Dažniausiai panikos atakas gali iššaukti didžiulis stresas, traumuojantys įvykiai, dideli pokyčiai gyvenime, poilsio ar miego stoka, rūkymas, alkoholis, per didelis kiekis kofeino ar netgi genetika. Tačiau kodėl vieniems asmenims kyla panikos atakos, o kitiems ne arba kada tai gali pasireikšti, nėra aišku. Taip pat dar yra sakoma, kad panikos ataka yra aukščiausia nerimo išraiškos forma, kai nuo didelio ar ilgalaikio streso tarsi išmuša saugikliai ir nervų sistema neatlaiko apkrovos. Panikos atakos metu kyla panašūs jausmai ir fiziniai simptomai, kaip kad nutikus avarijai ar miške sutikus agresyvų žvėrį – išsigąstame, įsijungia visi išgyvenimo pojūčiai ir instinktai, greitai plaka širdis, kyla noras bėgti, gelbėtis, nes susiduriama su realia mirties grėsme. Mūsų smegenys sudėliotos taip, kad joms reikia paaiškinimo viskam, ką jaučiam ar matom, tad susidūrus su realiu pavojumi ir sukilus visiems šiems paminėtiems simptomams, mums nekyla klausimų, kodėl mūsų kūnas reaguoja taip, kaip reaguoja. Tačiau panikos atakos metu, sukilus tokiems pat ar panašiems pojūčiams bei jausmams, mūsų smegenys negauna paaiškinimo, dėl ko kyla ši grėsmės baimė, todėl smegenys dažniausiai padaro išvadą, jog mirštu, mane ištiko širdies smūgis arba aš išprotėjau – kitaip tariant, pačios padaro išvadą, kas su manimi vyksta.
Ką daryti panikos atakos metu?
Svarbiausia priminti sau, kad panikos ataka negresia gyvybei, kad ir kaip nemalonu bebūtų. Galima sau kartoti, kad ji greitai praeis, ilgai netruks, susifokusuoti į ramesnį, gilesnį kvėpavimą. Kaip ir staigaus nerimo metu, gali padėti 5-4-3-2-1 metodas. Apsidairyk ir pastebėk aplink save:
- 5 dalykus, kuriuos gali pamatyti;
- 4 dalykus, kuriuos gali paliesti;
- 3 dalykus, kuriuos gali išgirsti;
- 2 dalykus, kuriuos gali užuosti;
- 1 dalykas, kurio skonį gali pajusti.
Kaip išvengti panikos atakų?
Kadangi panikos atakos nėra prognozuojamos, todėl ir išvengimo priemonės negarantuoja, kad panikos ataka neištiks ar nepasikartos. Tačiau galima nuosekliai ir kasdien rūpintis savimi. Kaip ir su nerimo sutrikimais, taip ir su panikos atakomis, svarbu aktyviai judėti, sveikai maitintis, vartoti papildus ( ypač magnį ar B grupės vitaminus) ir atsisakyti žalingų įpročių. Kiek įmanoma, mažinti stresines situacijas ir ieškoti būdų, kaip atsipalaiduoti bei pailsėti. Jei panikos atakos kartojasi, vienas geriausių bei patikimiausių būdų sau padėti – pradėti psichologinį konsultavimąsi. Nors panikos atakos, kad ir kokios jos būtų nemalonios, nepatogios ir intensyvios, nėra grėsmingos gyvybei. Tačiau negydomos ir nevaldomos, jos gali intensyvėti, dažnėti ir ilgainiui kenkti gyvenimo kokybei.