Perdegimas – fizinis, emocinis ir protinis išsekimas, kuriam didžiausią įtaką turi didelis ir užsitęsęs stresas. Perdegimas dažniausiai patiriamas darbe, mokykloje, studijose, tėvystėje, slaugant kitus ir pan. Kai stresas užsitęsia per ilgai, galime pradėti jaustis pervargę, emociškai išsekę bei gali kilti jausmas, kad nebesusidorojame su reikalavimais ar krūviu, kurį kelia kiti arba mes patys sau. Vėliau ši būsena gali pasireikšti sumažėjusia motyvacija ką nors daryti, užbaigti pradėtas užduotis, nebelieka energijos tiems dalykams, dėl kurių taip stengėmės ir nuo kurių viskas galimai ir prasidėjo. O tai laikui bėgant kelia bejėgystę, neviltį ir susierzinimą. Taip pat dar sakoma, kad perdegę žmonės tampa ciniškais, nebejaučia empatijos kitų skausmui ar situacijoms.
Simptomai:
Kadangi nuovargis, bejėgiškumas ar susierzinimas yra normalūs, kasdienybėje kylantys jausmai, juos kiekvienas kartas nuo karto patiriame, gali būti sudėtinga atskirti – visgi ar aš esu perdegęs/ -usi ar tiesiog pavargęs/-usi? Todėl šie simptomai gali padėti tai atskirti:
- Sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu arba tais dalykais, kurie prieš tai teikė malonumą;
- Bejėgiškumo, nusivylimo, pasidavimo, įstrigimo jausmai;
- Motyvacijos trūkumas, ciniškumas, empatijos kitiems ir sau stoka;
- Noras izoliuotis nuo pasaulio, žmonių, užduočių ir atsakomybių;
- Sumažėjęs gebėjimas susikaupti atliekant darbus, išsiblaškymas, prokrastinacija;
- Vis didesnis potraukis žalingiems įpročiams norint atsipalaiduoti.
Stadijos:
1 stadija – ši stadija dar yra vadinama medaus mėnesio faze, kai galime jaustis energingi, produktyvūs, rūpestingi ir atidūs, noriai ir su entuziazmu priimame naujas pareigas, ar tai būtų darbe, studijose, tėvystėje ir pan.
2 stadija – pradedamas jausti stresas, tačiau jo nepaisoma, fokusuojamasi toliau į prisiimtas užduotis nepaisant savo poreikių. Gali pradėti blogėti miego kokybė, kilti nerimas, dirglumas, nuovargis, kuris neleidžia būti tokiems produktyviems kaip anksčiau, sunkiau susikaupti, priimti sprendimus.
3 stadija – nuovargis pradeda darytis nuolatinis, gali prasidėti apatija, kilti vis daugiau ciniškumo, noro atsiriboti nuo kolegų ar mylimųjų. Šioje stadijoje gali kilti noras vis dažniau atsipalaiduoti vartojant žalingas medžiagas arba bukai žiūrint televizorių ar socialinę mediją.
4 stadija – perdegimo stadija, kai jaučiamasi pesimistiškai dėl ateities, neturėjimas jėgų spręsti bet kokias kylančias problemas net jei tai būtų paties sveikatos problemos. Gali kilti vis daugiau nemalonių kūno pojūčių kaip galvos skausmai, virškinimo problemos, vis didėjantis noras atsiriboti nuo pasaulio, abejojimas savimi.
5 stadija – nuolatinis liūdesys, dirglumas, emocinis, fizinis ir protinis išsekimas. Šioje stadijoje gali pradėti vystytis depresija.
Skirtumai nuo streso, depresijos, tinginystės
Stresas dažniau iššaukia jausmą, kad visko per daug – per daug atsakomybių, užduočių, spaudimo, lūkesčių, reikalavimų. Tačiau žmonės, patiriantys stresą įsivaizduoja, kad jei tik visa tai sukontroliuos, tuomet pasijus geriau. O tuo tarpu perdegimas yra jausmas, kad turiu nepakankamai jėgų, energijos ar motyvacijos spręsti iškilusias kliūtis, esu per daug išsekęs. Tačiau nors tarps streso ir perdegimo yra skirtumų, svarbu paminėti, kad ilgalaikis, didelis, užsitęsęs stresas gali pereiti į perdegimą.
Perdegimas nuo depresijos taip pat skiriasi. Jei perdegimas yra jausmas, kad neturi energijos hobiams ar savo malonumams, tai depresija yra jausmas, kad niekas neteikia džiaugsmo, net ir tai, kas keldavo teigiamas emocijas anksčiau. Jei perdegimo atveju neigiamos mintys siejasi su konkrečia sritimi, pavyzdžiui, darbu, mokykla, tėvyste ir pan., tai depresijos atveju negatyvūs jausmai apima visas gyvenimo sritis, viskas matoma juodomis spalvomis. Perdegimui dažniausiai įtaką daro išoriniai stresoriai, kaip darbas, tėvystė, studijos ar pan., kai tuo tarpu depresija yra kombinacija genetinių, psichologinių ir aplinkos faktorių.
Gali kilti klausimas – gal aš tiesiog tingiu? Tingėjimas ir perdegimas taip pat gali atrodyti panašūs, tačiau tarp jų yra ir skirtumų. Kaip minėta anksčiau, perdegimas yra fizinis, emocinis ir protinis išsekimas, kuris eina kartu koja kojon su energijos, motyvacijos trūkumu, pasireiškia neigiamu požiūriu į atliekamas užduotis ir nors yra stengiamasi atlikti užduotis, darosi tiesiog sunku sutelkti dėmesį, susikaupti, prastėja atmintis, nuotaika, atsiranda noras izoliuotis nuo aplinkinių. O tingėjimas yra bendras motyvacijos trūkumas užbaigti pradėtas užduotis, abejingumo jausmas, ar užduotis bus gerai atlikta ar nelabai. Taip pat tingėjimas neapima noro izoliuotis nuo pasaulio, nepasireiškia bendru energijos trūkumu bet kam, net ir tiems dalykams, kurie džiugina. Kaip tik gali būti atvirkščiai, kad nesinori atlikti užduočių, nes norisi nuveikti kažką malonesnio. Tačiau tingėjimo taip pat svarbu nenurašyti – kartais patingėti būtina, kad atgautume jėgas ir vėl noriai kibtume į darbus.
Kaip tvarkytis su perdegimu?
Jei skaitant pajautei, kad tavo būseną atitinka bent keli simptomai – metas susirūpinti ir iš naujo įvertinti emocinę gerovę. Kitu atveju, ignoruojant nuovargį ir bėgant tuo pačiu tempu kaip iki šiol, tai tik pagilins emocinę ir fizinę žalą. Pirmiausia svarbu sustoti ir iš naujo peržvelgti savo situaciją – ką jaučiu savo kūne, kokiame santykyje esu su savo emocijomis, rūpesčiais, atsakomybėmis, galbūt kažkurie perdegimo simptomai man jau tinka? Tuomet atkreipk dėmesį, ką gali padaryti jau dabar: kaip ir kur gali jau dabar mažinti savo patiriamą stresą, ko reikėtų atsisakyti, ką reikėtų permąstyti? Paklausti, kokie mano prioritetai, kaip maitinuosi, kiek laiko skiriu aktyviai veiklai, mėgiamai veiklai, kurioje prioritetų lentynoje statau save, ar nustatau aiškias ribas? Svarbu neužsidaryti, bendrauti su kolegomis, artimaisiais, apie tai, kaip jautiesi. Svarbiausia sustoti, iš naujo įvertinti savo prioritetus ir daryti pokyčius savo gyvenime. O gal jau užtenka tvarkytis vienai/-am ir laikas kreiptis pagalbos?
Apibendrinant, perdegimas yra įspėjimas, kad kažkur save apleidau: savo vidinius poreikius, ribas, poilsio ir darbo laiką, pamiršau pasitikrinti, kaip jaučiuosi, ko man pačiam/-iai pirmiausia reikia ir trūksta. Tad svarbiausia sustoti, iš naujo įvertinti savo prioritetus, sugrįžti į save ir daryti pokyčius savo gyvenime.