Dažnai mes emocijų ir jausmų sąvokas naudojame kaip sinonimus, tačiau tai nėra tapatūs dalykai. Ir nors tarp jų yra siaura riba, juos vistiek verta atskirti. Kodėl?
Emocijos yra fiziologinė, subjektyvi ir automatinė reakcija į stimulą, kuri yra įtakota mūsų pačių evoliucijos ir asmeninės patirties. Kitaip tariant, emocijos paruošia mus reaguoti į tam tikras situacijas ar įvykius, dar apie juos net nepagalvojus. Šios emocinės reakcijos yra iš anksto nenumatytos. Tai reiškia, jog mes jų nepasirenkame – jos nutinka automatiškai.
Dar 1972 metais mokslininkas Ekman išskyrė 5-kias (dabar teigia, kad yra ir 6-ta bei 7-ta) bazines emocijas, kurios neisiskiria nepaisant nei kultūrinių, nei kalbos ar etninių skirtumų. Šias 5-kias bazines emocijas jaučiame visi – tai pyktis, liūdesys, džiaugsmas, pasišlykštėjimas ir baimė. Beje, remiantis Ekman emocijų tyrinėjimais, buvo sukurtas filmukas „Inside Out“, kuriame puikiai ir šmaikščiai pateikiamos šios 5-kios bazinės emocijos, kurios veikia mūsų gyvenimą – jei dar nematei, labai rekomenduoju.
Nors šios 5-kios emocijos yra identifikuojamos ir išskiriamos po vieną, dažniausiai įvairiose situacijose mes jaučiame emocijų miksą. Pavyzdžiui, gavus naujo darbo pasiūlymą apima džiaugsmas, nes buvome įvertinti, tačiau tuo pačiu kyla baimė, ar tikrai susitvarkysime su nauja role.
Tuo tarpu jausmai yra pojūčiai atsirandantys kaip emocijų rezultatas. Jausmų sąrašas yra gerokai ilgesnis nei emocijų. Tačiau taip pat kaip ir emocijos, jausmai yra subjektyvūs, o tai reiškia, kad kiekvienas individas juos suvokia ir apdoroja skirtingai. Jei emocijos yra automatinė reakcija į stimulą, tai jausmai yra ta patirtis/ būsena, kuri kyla priklausomai nuo to, kuri emocija buvo sužadinta. Galima sakyti, jog mūsų mąstymo procesai yra veikiami mūsų emocijų – tad kuo emocija intensyvesnė, tuo mažiau racionaliai ir logiškai reaguojame į situaciją. Ne veltui yra sakoma – nesivelk į konfliktą, kol emocijos yra sukilusios.
Kaip ir minėjau anksčiau, tiek emocijos, tiek jausmai yra subjektyvūs ir juos patys interpretuojame savaip pagal savo patirtį. Tad jei einant į aplinką, kurioje susipažinsi su naujais žmonėmis, jauti lengvą „kutenimą skrandyje“, gali tai interpretuoti kaip džiaugsmą, nes galimai praplėsi savo draugų ratą ir dėl to jausiesi laimingas. Tačiau kitam asmeniui toks pat pojūtis skrandyje gali reikšti baimę, nes tokios situacijos verčia jaustis nejaukiai. Kitaip tariant, ta pati emocija gali sukelti skirtingus jausmus, priklausomai nuo to, kas jas patiria.
Kas tuomet yra nuotaika? Ar ji veikiama emocijų, jausmų, o gal dar ko nors? Nuotaika yra labiau bendrinė būsena ir nėra susijusi su konkrečiu incidentu. Nuotaika yra veikiama kelių faktorių: aplinkos (oro, apšvietimo, žmonių aplink mus), fiziologijos (maistas, sportas, bendra sveikata) ir psichologinės būsenos (kur fokusuojame dėmesį ir emocijas duotuoju momentu).
Kodėl svarbu žinoti skirtumą tarp emocijų, jausmų ir nuotaikos?
Geresnis savęs suvokimas – kuo geriau supranti save, tuo aukštesnis emocinis intelektas, kuris padeda atpažinti, suprasti, pajausti ir apdoroti savo pojūčius ir rasti atsakymus, jei nežinai, kas su tavimi ar tavo kūnu vyksta. Suprasdami kaip ir kodėl jaučiame tai, ką jaučiame, galime priimti geresnius sprendimus; Gebėjimas atskirti emocijas nuo jausmų gerina bendrą psichologinę sveikatą ir gerovę. Kadangi emocijos kyla automatiškai ir trunka trumpai, galime ugdyti įprotį pralaukti, kol jos praeis ir pradėsime mąstyti racionaliau. Taip pat nekils kaltė dėl emocijų, kurios tam tikroje situacijoje kilo, nes jos kyla natūraliai, mums jų nesirenkant patiems; Kuo geriau atpažįstame savo emocijas, jausmus ir nuotaikas, tuo geriau suprantame, kaip mes funkcionuojame pasaulyje, atkreipiame daugiau dėmesio į save.Pabaigai apibendrinant, emocijas mes patiriame, jausmus jaučiame, o nuotaika yra viso to kratinys bei rezultatas – emocijos, jausmai bei nuotaika dirba išvien. Kai jautiesi stimuliuojamas trigerių ar jautiesi sužadintas tam tikrų jausenų – paklausk savęs, ar tai, ką jaučiu, yra emocija ar jausmas? Taip pat prisimink, jog tavo pojūčiai gali skirtis nuo kieno nors kito, net jei ir esate toje pačioje situacijoje, nes kiekvienas iš mūsų tai pačiai emocijai paskiriame ir priklijuojame etiketę, priklausomai nuo mūsų pačių gyvenimo patirties bei išgyvenimų.