Visi anksčiau ar vėliau susiduriame su situacijomis, kai užvaldo emocijos – panikuojame, šaukiame, perdėtai jautriai reaguojame, o vėliau kaltiname ir klausiame savęs – kodėl taip sureagavau? Gal galėjau kitaip? Gal kitas taip nereaguotų? Ir iš tiesų, vieni žmonės greičiau pasiduoda emocijoms, o kiti, atrodo, visada išlieka ramūs. Taip yra todėl, kad pastarieji turi aukštesnį emocinį atsparumą.
Emocinis atsparumas yra gebėjimas adekvačiai reaguoti į stresines, krizines ar netikėtas situacijas. Jam įtakos turi amžius, asmenybė bei gyvenimo patirtis. Tvirtas emocinis atsparumas susideda iš sąmoningumo, savęs suvokimo, rūpinimosi savimi bei pozityvių santykių su kitais.
Kas nutinka, kai trūksta emocinio stabilumo? Mes tampame jautresni, emociškai išbalansuoti, perdėtai reaguojame į situacijas. Net ir mažas pokytis ar planų pasikeitimas gali sukelti nerimą ar netgi paniką. O emociškai stabilūs žmonės efektyviau susidoroja su stresu ir pokyčiais gyvenime.
Gera žinia ta, jog emocinį atsparumą galima lavinti dirbant su savimi. Pirmiausia, reikėtų leisti sau jausti ir pačiam (-iai) sau reflektuoti apie jausmus. Antra, nustatyti savo asmenines ribas ir jų laikytis. Trečia, užsiimti fizine veikla, kuri padėtų išventiliuoti emocijas. Ketvirta, užsiimti mėgstama veikla – ar tai būtų dažnesnis socialinis kontaktas, ar kūrybinė veikla, ar knygų skaitymas – tai, kas miela širdžiai. Penkta, kreiptis į specialistą (-ę), kurie padėtų geriau suprasti save, savo būseną ir emocijas ir kartu ugdyti sąmoningumą bei emocijų reguliaciją.