Sutelk dėmesį į laiptų paveikslėlį – jie kas 10-12 sekundžių keis kryptį. Kodėl taip nutinka?
Taip yra dėl evoliucijos. Aplinkoje yra begalės informacijos, kurią pagauna mūsų sensoriai ir visus juos apdoroti vienu metu būtų neįmanoma. Mūsų smegenys evuliucionavo taip, kad greitai nuspręstų, į ką sutelkti dėmesį, taip padėdamos mums išgyventi. Dar įdomiau tai, kad ta pati nervų sistema, kuri yra atsakinga už mūsų akių, ausų ar kitų jutimo organų pojūčius, taip pat yra atsakinga ir už sapnus, kliedesius bei atminties sutrikimus. Kai matome vizualinę iliuziją, galime pamatyti, tai, ko nėra arba nepamatyti tai, kas yra. Vizualinės iliuzijos parodo, kad smegenys ne visada geba atkurti fizinį pasaulį pilnai. Taigi nors mums mūsų pojūčiai atrodo tikslūs ir teisingi, jie nebūtinai atkartoja fizinę išorinio pasaulio tikrovę.
Ką tai sako apie mūsų kasdienį gyvenimą? „Gyvenimo iliuzijos” dažniausiai nutinka tada, kai yra tam tikros konkurencinės/ konfliktinės situacijos, kai bandome pateisinti save ir esame įsitikinę apie savo teisingumą toje situacijoje. Mūsų vidiniai psichologiniai mechanizmai skirtingai vertina teisingumą, ypatingai tuomet, kai jis yra subjektyvus. Pavyzdžiui, krepšinio aikštelėje žaidėjui prasižengus, neretai tarp žaidėjo ir teisėjo kyla ginčas, nes kiekvienas iš jų tiki savo teisingumu toje situacijoje. Smegenys bando užpildyti trūkstamą informaciją, sukurdamos vaizdą, kuris ne visada atitinka tikrovę – taip pat kaip ir optinės iliuzijos atveju.
Koks viso to moralas? Mūsų smegenys ir tuo pačiu mes visi, skirtingai suvokiame ir interpretuojame pasaulį. Nors ne visuomet sutinkame ar sutiksime su kitų interpretacijomis, bet bent jau suprasime, dėl kokių priežasčių taip nutinka.